Instalação efectuada com imagens de Portugal projectadas em simultaneo com música de Mantautas Krukauskas. Este texto foi distribuído a todos os visitantes:
Abre-se o livro da História e percorremos glórias e passados. Castelos, riquezas, igrejas, palácios e descobertas. Gloriosos marinheiros que conquistaram “mares nunca d’antes navegados”
Mar calmo ou agitado, com escolhos e rochedos, praias com passos marcados, barcos parados esperando marés de sonho. Contemplações de memória, olhares que se estendem no horizonte, esperando por saudades que um dia hão-de arribar.
São Pessoas, gente que para no tempo e se deixa fotografar. Registos que viajam no tempo, aportanto em portos distantes, mesmo que não haja mar. Passeiam distraidamente em ruas e ruelas da vida, à procura do nada. Rezam acreditando em coisas mágicas vindas dos céus, viajam por becos de passagem estreita que esmagam sentimentos... e contemplam fragmentos...
São Fragmentos de Cidades pendurados por aí. Pedaços belos de arquitectura, pontes, esquinas, memórias de tempos idos. São pequenas fracções de vida que gostam de te ver sorrir...
São porções engolidas docemente pela Noite, num ritmo imutável, ritmado e transcendente. Beijadas pela lua, adquirem contornos inarráveis de mil cores, tonalidades e odores... São actores principais na peça da cidade adormecida. Representam o belo, interagem com a natureza e cansados de brilhar, sentam-se num banco de jardim. Deixam então papel principal para um solitário candeeiro que anseia todas as noites por brilhar...
Atsiverčia ISTORIJOS knyga, ir pasineriame į šlovę ir praietį. Pilys, turtai, bažnyčios, rūmai ir atradimai. Šlovingi jūrininkai, kurie užkariavo „niekada anksčiau neplauktas jūras“.
JŪRA, rami ir sunerimusi, su rifais ir stačiomis uolomis, paplūdimiais su pėdsakais, sustojusiais laivais, laukiančiais svajonių potvynio. Atminties apmąstymai, akys, nusidrėkusios horizonte, laukiančios ilgesio, kuris vieną dieną turi atvykti.
Tai ŽMONĖS, kurie sustoja laike nuotraukai. Užrašai, keliaujantys laike, atvykstantys į skirtingus uostus, net ir ten, kur nėra jūros. Išsiblaškę vaikšto jie gyvenimo gatvėmis ir gatvelėmis, nieko neieškodami. Meldžiasi tikėdami magiškais dalykais, nusileidžiančiais iš dangaus, keliauja siauromis gatvelėmis, tomis, kurios sutraiško jausmus... ir stebi jų nuolaužas...
Tai MIESTŲ DALYS, kabančios tenai. Gražūs architektūros, tiltų, kampų, būtųjų laikų prisiminimų likučiai. Tai mažos gyvenimo dalelės, kurios taip norėtų pamatyti tavo šypseną...
Dalys yra maloniai praryjamos NAKTIES nekintančiu ir transcendentaliu ritmu. Besibučiuojantys žmonės gatvėje įgauna nematytus tūkstančio spalvų, atspalvių ir kvapų kontūrus... Tai pagrindiniai miegančio miesto veikėjai. Jie simbolizuoja grožį, bendrauja su gamta ir pavargę nuo blizgesio atsisėda ant suoliuko sode. Taip jie perduoda pagrindinį vaidmenį vienišai švieselei, kuri trokšta švytėti kiekvieną naktį...
