terça-feira, 30 de março de 2010

atgiminas (25.09.2009)



(http://archyvas.tst.bernardinai.lt/index.php?url=articles/100851)



Bėganti upė

Nevaržoma praeivių bėga upė,
Aš stabteliu ir žvilgteliu į tave
Spėju, kad esi miela, o kartu ir šalta.
Kaip ledas, plaukiantis tavyje
Slenkantis lėtai,
Nepaisant žvilgsnių .

Kiek paslapčių tu neši?
Kiek liūdesio keliaujančio tavimi,
Kliūčių pakrantėse?
Kiek meilių prarastų praeina
Tarp šių sulūžusių šalių,
Kurias tu atneši iš kelionių tolimų?

Aš stabteliu ir žvilgteliu į tave,
Jaučiu, kad tau pavydžiu,
Kad nežinau, ką aš matau
Ant mano troškimų upės.
Šie trapūs siekiai
Be jokio tikslo be prasmės,
Kad, rodos, siela prarasta
Ieško kelio.

Taip ir toliau tokia laisva tu bėgi,
Nekreipdama dėmesio į žmones,
Kurie atbėga pas tave paverkti.
Ir suplanuoti susitikimai
Įvyksiantys visada
Su tavo drauge jūra.

Praeiti nekantraujantiems žvejams,
Grasindama banguoja neramiai
Ir atsidūsta ji druska.
Tamsios nakties dangus
Su jūra susilieja...
Su siekiais neramiais
Skaičiuojanti stipriai bangas

Nuno Guimarães
Tradução: Irma Vitukynaite